3

Paprasta oru valdoma sankabos sistema

Aš ilgai sukau galvą, kaip padaryti, kad starto metu nereikėtų žaisti su sankaba,kas bus labai svarbu kuomet mes pradėsim graibytis sukibimo paslaptyse. Amerikonai su savo “automatais” senai išrado "fiksuota" “launch” metodą. Jie naudoja toki elektrinį įtaisą vadinama "transbrake". “Prisisteidžinęs “ važiuotojas įjungia jį, ir greičių dėžė sujungia pirmą ir atbulinę pavaras vienu metu, mašina stovi kaip įkalta. Apsukas galima kelti iki kol konverteris leidžia, ir starto metu atjungia atbulinę pavara.Ne paslaptis, pas Aivarą ir Neriju tokios yra sudėtos, tačiau jie tik pradeda mokintis jomis naudotis. Yra dar vienas įtaisas, vadinamas "delay box", arba "uždelsimo dėžutė". Tai yra elektroninis įtaisėlis, kuris po vairuotojo paspaudimo, dar uždelsia “transbreiko” paleidimą, ir jis reguliuojamas tūkstantųjų sekundės tikslumu. Jie žino pzv, kad nuo paskutinės geltonos iki žalios šviesos yra 0.5 sekundes, ir pasireguliuoja taip, kad nuspaudus mygtuką ant paskutinės geltonos, breikas pasileistų praktiškai idealiai tiksliai.

Automobilio sankaba yra nepelnytai įvardytas automobilių sporto didvyris, gyvybiškai svarbus komponentas, jungiantis žalią galią su tiksliu valdymu. Didelio oktaninio krūvio lenktynių pasaulyje sekundės dalis sprendimo ir sklandus pavarų perjungimas gali lemti viską. Puikiai sureguliuota sankabos sistema užtikrina, kad variklio galia būtų efektyviai panaudota ir automobilis pasiektų pergalę.

Įdomu tai, kad ir kazino žaidimai, nors ir kitoje arenoje, yra panašūs į jaudinančius sekundžių dalių sprendimus. Lošėjai turi nuspręsti, kada pataikyti, o kada ne, kada statyti didelį statymą, o kada nusileisti, ir visa tai daro siekdami to nepasiekiamo laimėjimo. Kaip lenktyninio automobilio vairuotojas pasikliauja savo sankaba, taip kazino žaidėjai pasikliauja savo instinktais ir strategija, kad įveiktų žaidimų pasaulio posūkius. Tiek automobilių sporte, tiek kazino žaidimuose sėkmę lemia tikslumas ir laikas.

Jeigu nueisite i eurodragster(.)com, ir paskui pažiūrėsite superstock klases, kurioje beveik visi važiuoja su automatais reakcijos laikus, tai pamatysit, kad ten labai retai išlipama is vienos sekundes desimtosios skirtumo. Kietai ar ne?

http://www(.)eurodragster(.)com/timing/2008uknationalfinals/default.asp

Dabar ką mes galetumėm pasidaryti su paprastom dėžėm? Šiuo metu paprastos dėžės įvažiuoja 10 sekundžių, o toks rezultatas bus mūsų daugelio lenktynininkų taikinys dar porą metų mažiausiai. Taip kad dėžių problemą mes galėtumėm kol kas atidėti. Problema yra tokia, kad jeigu mes aklai pakelsime sūkius ir mesime sankabą turėdami galios perteklių, esant tokiai trasos dangai kokią šiandien turime, mes pamesime sukibimą ir mūsų galios išrūks per kaminą be jokios juntamos naudos. Tuo tarpu jeigu mes turėsime tiksliai tiek galios kiek reikia “nenuplyšti” nuo dangos tiksliai tuose ir nekituose sūkiuose, tai visada išliks galimybė, kad mes kievieną kartą sustartuosime kitaip – t.y. netiksliai ir arba uždusinsime variklį, arba “prasikasim”, prarasdami 60 pėdu laiką, tuo pačiu ir visą rezultatą. Paprastų dėžių RT galite pamatyti VW Pro rezultatuose auksčiau įdėtame linke. Žymiai prastesni rezultatai, negu amerikoniškų automatų.

Švedijoje mums teko matyti stock klasės fordą “fairline” su originalia mechanine dėže. Jis naudojo įdomią sankabą. Diskatorius buvo panašus į senovinį volgos – ne plunksninis, o spyruoklinis. Diskelis keramikinis, bet ne kelių lapų, o ištisas – kaip standartinis – pilno ploto.Priveržus diskatorių, diskelis laisvai sukasi, t.y. yra nesuspaustas. Ant diskatoriaus kraštų yra trys išpjovos su alkūnėlėmis, kurios veikia panašiai kaip sniego motociklo variatoriaus sankaba – išcentriškai verčiasi ir spaudžia diskatoriaus padą prie smagračio. Gyvai jis atrodo šitaip:

http://www.ramclutches.com/Products/single_iron_clutch.htm

Šitokia sankaba nesmūgiuoja į transimisją starto metu, diskelį suspaudžia apsukų veikiami išcentrikai, kurie yra reguliuojami svarelių keitimo pagalba. Svareliai keičiami be problemų – yra išpjova greičių dėžės kožuke. Diskelio ribotas praslydimas yra didelis atradimas Drage – slystančias sankabas naudoja praktiškai visų klasių lenktynėse ik pat Top Fuel Dragsterių, kurie kitokių sankabų ir neturi kaip slystančias. Sankabos slydimą yra lengviau kontroliuoti negu ratų – tokia yra idėja.

Problema yra kaip visad specifinė lietuviška – mes važiuojame su tokiais modeliais, kuriems rimti drago „aftermarketo“ gamintojai negamina praktiškai nieko. O jeigu ir galėtų pagaminti, tai mes tikrai neįpirktumėm.Todėl, gabūt vertėtų truputį atsigręžti į istoriją, kuomet tie patys amerikonai dar nebuvo tokia milijoninė industrija ir vietinės scenos lyderiai gaminosi viską patys.

O prasidėjo viskas nuo supratimo, kad kietai numesta sankaba yra blogiau negu slystanti, ir aišku, pirmiausia buvo mėginama kontroliuoti tą slydimą tiesiog koja.

Linkas: http://www(.)titanspeed(.)com/content/clutch/clutch_techtalk02.html

Būdavo prailginamas sankabos pedalas, kad geriau jautūsi išmynimo atstumas.Vėliau – pritvirtinti išcentrikai, kurie leisdavo nuimti koją nuo sankabos visiškai dar iki“launcho“, nes nepasiekus tam tikrų apsukų, diskas nesukimba. Kam jiems to reikėjo? Pirmiausia, amerikoniški variklių ypatumai mažos galios klasėse leidžia startuoti nuo labai žemų sūkių, aukštai suktis jie negali dėl privalomų standartinių įsiurbimų, todėl verčiau stengiasi išnaudoti „apačią“. Nemaža stock klasių dragsterių ir šiandien startuoja tiesiog nuo laisvų variklio apsukų. Turėdami milžinišką sukimo momentą jie neturi tikslo startuoti nuo aukštų sūkių. Greitesnės klasės nebenaudoja „krumplinių“ transmisijų, o veikiau „planetarines“ Lenco ir Liberty tipo dėžes su integruotom hidraulinėm šlapiom sankabom, kurių principas toks pats kaip ir automatinių dėžių. Lenco dėžės taipogi populiarios ir tarp daug galios turinčių europinių ir japoniškų bazių dragsterių. Dar toliau – metanolio ir nitro monstrai naudoja sankabas BE TRANSMISIJOS. Tai yra septynių diskų „buterbrodai“, kurie iš pradžių daug slysta, paskui mažiau ir mažiau, kol gale trasos susijungia 1:1. Tai vadinamos daugiapakopės slystančios sankabos, kurios yra valdomos oro ir pneumatikos mechaniniais valdikliais (elektronika valdyme monstrų klasėse yra uždrausta kaip nepatikimas dalykas), ir vairuotojas sankabos darbo niekaip neįtakoja visą kelią – ji yra sureguliuojama mechanikų dar iki starto.

Tuo tarpu mūsų tokiam specifiniam regione, kur karaliauja „postmodernistinis“ sportas, niekas nieko nedraudžia – mes galime kombinuoti ką norim su kuo norim, elektronika leidžiama absoliučiai visur. Kodėl musm tiesiog nesukūrus kažko savo specifinei rinkai?

Mes naudojam benzina, turbas ir synkromešus – sinchronizatorines pavaras.Su tokia kombinacija mes negalim o ir nenorim turėti griežto „launch‘o“ – arba nuplėšim ratus arba sulaužysim transmisijas. Viskas ką mes galim pasidaryti – tai kažką tokio, kad mūsų startai butų visiškai vienodi ir stabilūs, RT būtų vienodas.

Todėl aš siūlau pasvarstyti apie galimybę pasidaryti pneumatinę sankabą.Tai aišku nėra jokia naujiena – tokios senai naudojamos mūsų sporte tiek automobiliams tiek motociklams.

  1. Apatinis sankabos cylindras.

  2. Pavarų dėžė.

  3. Oro reguliuojamasis vožtuvas.

  4. Suslėgto oro arba CO2 balionas.

  5. Pedalo padėties daviklis.

  6. Vožtuvo valdymo blokelis nuo RPM.

Sistemos idėja tokia:

  1. Sankaba išmina suspausto oro sistemėlė, kuri kaip sunkvežimyje laiko sankabą visąlaik išmintą, nuo to momento, kuomet mes atsukame balioną.

  2. Sankaba sukabinama kuomet reguliuojamas vožtuvas uždaro slėgį baliono pusėje ir išleidžia slėgį esantį cylindruke į atmosferą, t.y. paleidžia sankabą ir ši susikabina.

  3. Reguliuojamasis vožtuvas valdomas Elektra. Jis veikia ON/OFF schema, kuomet ON atiduoda slėgį į cylindruką ir jį palaiko, OFF – dehermetizuoja sistemą tarp cylindro ir vožtuvo ir uždaro išėjimą iš slėgio baliono.

  4. Valdymas vyksta nuo RPM signalo ir pedalo padėties daviklio – mikriko. RPM bloką nesudėtinga pasigaminti. RPM signalas keičiamas nešiojamu kompiuteriu.

Veikimo principas:

Galimi du variantai – tiesioginis oro cylindro išmynimas, ir integruotas, t.y. kuomet paliekama standartinė sistema, o į ją pajungiamas oro ir hidraulikos perėjimas, veikiantis paraleliai. Pirmuoju atveju sistema paprastesnė ir lengvesnė, antruoju – kažkiek patikimesnė, nes išlieka galimybė išminti sankabą ne tik elektra, bet ir koja.

Balionas atsukamas prieš įjungiant variklį, ir sankaba išsimina. Užsivedus variklį, spaudžiant akseleratoriaus pedalą pirmasis suveikia pedalo daviklis ir aktyvuoja valdymo bloką. Sankaba išlieka išminta, kol variklis nepasiekia nustatytų sūkių. Pasiekus sūkius, vožtuvas paleidžia sankabą ir automobilis pajuda. Nukritus sūkiams žemiau ribos, arba atleidus iki galo akseleratoriaus pedalą, vožtuvas paduoda į cylindruką slėgį ir išmina sankabą.

Sankabos išmynimo ir atleidimo greitį nesudėtinga valdyti restriktoriais – žikleriais arba kraneliais.

Sistemos privalumas tas, kad prie sankabos pedalo nebereikia liestis, sankaba suveikia visada tuo pačiu metu, visada tiksliai tuose pačiuose sūkiuose. Perjungiant pavarą važiavimo metu nereikia minti sankabos pedalo – užtenka atleisti akseleratorių ir sankaba išsimina pati. Starto metu galima atleisti sankabą ir susikoncentruoti ties sūkiais, minti gazą ir važiuoti be papildomų užduočių tinkamai atleisti sankabą.

Tegu šita idėja būna diskusijų objektas. Žiūrėk, galbūt kas nors ims ir įdiegs eksperimentinį variantą?

Sėkmės darbuose

Andrius

Seneseni straipsniai:

  • 2008 12 24 Kalėdiniai sveikinimai
  • 2008 10 08 Drago starto dinamika ir kėbulo svorio balanso fizika
  • 2008 09 03 Drago sekundės ir jų kaina
  • 2008 07 08 2008 Drago sezonui įpusėjus
  • 2008 06 06 SSG ROCK&RACE aeroparkas 2008
  • 2008 04 16 Pirmojo "Drag" etapo apžvalga
  • Kas iš tiesų yra dragas
  • Tikroji automobilių sporto misija